2024 m. gegužės 12 d. Lietuvoje vyko referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, kurio tikslas buvo pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį. Šis straipsnis numato, kad Lietuvos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda Lietuvišką pilietybę, išskyrus tam tikras įstatymo numatytas išimtis.
Referendumas tapo svarbiu įvykiu, nes daug Lietuvos piliečių gyvena užsienyje ir nori išsaugoti ryšį su savo tėvyne, siekdami dvigubos pilietybės.
Referendumo eiga ir dalyvavimas
Referendumas vyko kartu su pirmuoju Respublikos Prezidento rinkimų turu. Lietuvos piliečiai turėjo galimybę balsuoti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kur buvo organizuoti balsavimo punktai ambasadose ir konsulatuose.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 1.396.828 piliečiai, arba 59% visų rinkėjų. Už siūlomą Konstitucijos pataisą balsavo 1.011.014, tai sudaro 73,9% balsuojančių.
Rezultatai ir sprendimo priėmimas
Nors referendumas sulaukė didelio palaikymo, rezultatai parodė, kad reikalingo minimalaus balsų skaičiaus pasiekti NEPAVYKO . Norint priimti konstitucijos pakeitimą, buvo būtina, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų, o ne tik tie, kurie dalyvavo.
Rinkėjų sąraše buvo 2.385.234 piliečiai, todėl norint, kad pataisa būtų priimta, reikėjo 1.192.617 balsų. Tai reiškia, kad nepavyko pasiekti šio tikslo, nors už pataisą pasisakė didelė dalis balsuojančių.
Argumentai už ir prieš referendumo siūlymą
Dvigubos pilietybės šalininkai pabrėžė, kad šis sprendimas yra naudingas emigravusiems piliečiams, norintiems išlaikyti ryšį su Lietuva, investuoti į jos ekonomiką ir dalyvauti politiniame gyvenime. Tačiau priešininkai išreiškė baimę dėl nacionalinio saugumo ir lojalumo konfliktų, kurie gali kilti turint dvigubą pilietybę.
Pasekmės ir ateities perspektyvos
Nesėkmingas referendumas sukelia diskusijų apie galimas tolimesnes reformas. Politikai, tokie kaip Dalia Asanavičiūtė, siūlo ieškoti alternatyvių sprendimų, kaip nustatyti Lietuvos pilietybės išsaugojimo taisykles tiems, kurie gavo kitos valstybės pilietybę po 1990 metų kovo 11 d.
Tai gali reikšti naujus teisės aktus, skirtus palengvinti pilietybės išsaugojimą ir taip išlaikyti ryšius su dideliu skaičiumi emigravusių Lietuvos piliečių.
Apibendrinimas
Šis referendumas parodė, kaip svarbu Lietuvai išlaikyti ryšį su diasporoje gyvenančiais piliečiais. Nepaisant to, jog pasiūlymas nebuvo priimtas, diskusijos ir iniciatyvos šiuo klausimu tikrai nesustos.
Pilietybės išsaugojimo klausimas ir toliau liks aktualus, o ateityje gali būti bandoma dar kartą spręsti šį klausimą, siekiant rasti subalansuotą sprendimą, atitinkantį tiek emigravusių piliečių, tiek valstybės interesus.
Galimi papildomi žingsniai
Siekiant užtikrinti, kad pilietybės išsaugojimo klausimas būtų nuolat svarstomas, gali būti organizuojamos diskusijos ir forumai, leidžiant piliečiams išreikšti savo nuomonę ir įtraukti į sprendimų priėmimą. Tokios iniciatyvos galėtų padėti suformuluoti naujas idėjas ir pasiūlymus, kurie atitiktų šiandieninius iššūkius ir prioritetus.
Švietimas ir sąmoningumas
Taip pat svarbu didinti visuomenės sąmoningumą apie dvigubos pilietybės privalumus ir trūkumus. Švietimo programos, orientuotos į pilietybės temas, gali padėti ambasadoriuoti ir informuoti visuomenę.
Toks požiūris galėtų gerinti šios problemos supratimą ir užtikrinti, kad piliečiai darytų informuotus sprendimus, kai vėl bus teikiamas naujas pasiūlymas dėl Konstitucijos pakeitimo.
Stebėjimas ir analizė
Stebint situaciją kitose šalyse, kurios sėkmingai taiko dvigubos pilietybės modelius, Lietuva galėtų įgyti vertingų žinių ir užuominų. Tai gali padėti struktūrizuoti ir koordinuoti dvigubos pilietybės politikas, padarytų jas labiau priimtinas ir prasmingas.
Štai iki šiol dauguma didesnių šalių, turinčių platų emigracijos patirtį, įgijo teigiamos patirties ir sukūrė sistemą, leidžiančią savo piliečiams išlaikyti ryšį su tėvyne.
Politinės iniciatyvos
Politikai ir partijos galėtų platei užsiimti šiuo klausimu, inicijuodami diskusijas ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygiu. Atsitiktinės diskusijos galėtų būti naudingos, kai šalininkai ir kritikai galėtų pasidalinti savo nuomonėmis ir idėjomis, kas galėtų pasitarnauti bendram demokratiniam procesui.
Visuomenės pritarimas politikams, dirbantiems šiuo klausimu, gali padėti formuoti platesnę politinę valią, kuri vėl bandytų išspręsti dvigubos pilietybės problemą.
Nepaisant tuo metu pasiekto nesėkmės, referendumas dėl pilietybės išsaugojimo atskleidė, kad ši tema yra aktuali ir svarbi Lietuvos žmonėms. Gyvybingas pilietybės klausimas, be abejo, liks tarp svarbiausių diskusijų, ypač turint omenyje globalizacijos ir emigracijos tendencijas.
Dabar reikia stebėti, kaip šis klausimas bus sprendžiamas ateityje ir ar bus rasti sprendimai, leidžiantys Lietuviams, turintiems kitos pilietybės, išsaugoti savo ryšį su tėvyne.
Apibendrinant, referendumas atskleidė ne tik piliečių nuotaikas, bet ir didelį poreikį galvoti apie pilietybės politiką, kuri atitiktų šiuolaikinės Lietuvos realijas ir jos piliečių lūkesčius. Būsimose diskusijose itin svarbu išlaikyti atvirą dialogą tarp skirtingų interesų grupių ir ieškoti sprendimų, kurie galėtų patenkinti tiek valstybės, tiek piliečių poreikius.
